Eglė Adašiūnaitė

Man svarbu, kad terapijoje žmogus galėtų kalbėti apie tai, apie ką kitur nutyli: iš lėto, be gražinimo ir be vertinimo.

Savo darbe žiūriu į tai, kas vyksta tarp žmonių čia ir dabar. Kaip mes bėgame nuo savęs, kaip prisitaikome, ką pasilaikome sau ir kaip vėl atsirandame ryšyje.

Dažniausios temos, su kuriomis dirbu: savivertė, ribos ir sunkumas pasakyti „ne“, santykiai ir vienišumas, nuolatinė įtampa bei perdegimas, varginantis perfekcionizmas, savęs supratimas gyvenimo permainose.